Gyvenimas kartais pateikia staigmenų, kurioms pasiruošti iš anksto tiesiog neįmanoma. Sugedęs automobilis, netikėtos sveikatos priežiūros išlaidos, skubus buitinės technikos remontas ar staiga atsiradusi būtinybė keisti gyvenamąją vietą gali išbalansuoti net ir stabiliausią kasdienį biudžetą. Tokiose situacijose paaiškėja tikroji mūsų finansinio atsparumo tiesa. Naujausi tyrimai atskleidė įdomias tendencijas, demonstruojančias, kaip Lietuvos gyventojai elgiasi pinigų stoka pasibelsčius į duris ir kokius finansinio gelbėjimosi ratus jie renkasi dažniausiai.
Statistika rodo viltingas tendencijas, tačiau kartu ji atskleidžia ir tam tikras visuomenės grupių pažeidžiamumo zonas. Finansinis raštingumas šalyje pamažu auga, tačiau nenumatytų išlaidų valdymo kultūra vis dar labai priklauso nuo amžiaus, lyties, išsilavinimo bei bendrų pajamų lygio. Panagrinėkime išsamiau, kur Lietuvos gyventojai ieško pagalbos, kai prireikia skubių pinigų, ir kokios pagrindinės tendencijos ryškėja šioje srityje.
Asmeninės santaupos kaip pagrindinis finansinis skydas
Atlikti visuomenės nuomonės tyrimai parodė, kad didžioji dalis šalies gyventojų yra linkę pasikliauti savimi. Beveik du trečdaliai apklaustųjų nurodė, kad netikėtas išlaidas padengia iš asmeninių santaupų. Tai yra geras rodiklis, rodantis, kad vis daugiau namų ūkių supranta vadinamosios finansinės pagalvės svarbą. Tokia santaupų rezervacija leidžia ramiau pasitikti rytdieną ir neprarasti finansinio nepriklausomumo ištikus krizei.
Įdomu tai, kad maždaug penktadalis gyventojų teigia su tokiomis situacijomis apskritai nesusiduriantys. Tai gali reikšti arba labai konservatyvų gyvenimo būdą ir retą išlaidavimą, arba tam tikrą atskirtį, kai nenumatytos išlaidos tiesiog ignoruojamos tol, kol tampa nebevaldomos. Vis dėlto, pagrindinė dalis žmonių, kurie aktyviai susiduria su iššūkiais, renkasi kaupti atsargas. Finansų specialistai nuolat primena, kad optimalus finansinės pagalvės dydis turėtų padengti bent jau trijų iki šešių mėnesių būtinas pragyvenimo išlaidas, tačiau net ir mažesnė pinigų suma sąskaitoje padeda išvengti brangiai kainuojančių paskolų.
Demografiniai skirtumai finansų valdyme
Analizuojant duomenis giliau, paaiškėja ryškūs lyčių ir amžiaus grupių skirtumai. Pavyzdžiui, moterys kur kas dažniau nei vyrai renkasi nenumatytas išlaidas padengti iš jau turimų santaupų. Tyrimai rodo, kad beveik šešiasdešimt trys procentai moterų pasikliauja savo pinigine, tuo tarpu tarp vyrų šis rodiklis siekia apie penkiasdešimt šešis procentus.
Vyrai, ištikus finansinei krizei, kur kas dažniau linkę kreiptis pagalbos į socialinį ratą. Jie dažniau skolinasi pinigų iš draugų, pažįstamų ar giminaičių. Ši tendencija atskleidžia tam tikrus elgsenos modelius: vyrai linkę rizikuoti arba ilgiau laikyti investuotus ar laisvus pinigus, o prireikus greito grynųjų pinigų srauto, pasitiki asmeniniais ryšiais.
Amžiaus faktorius taip pat vaidina milžinišką vaidmenį. Jaunesni gyventojai, ypač patenkantys į jaunimo amžiaus grupę iki dvidešimt penkerių metų, kritiniu momentu dažniausiai ištiestos rankos laukia iš artimųjų. Beveik kas trečias jaunuolis pinigų skolinasi iš tėvų, giminaičių ar draugų. Tai visiškai natūralu, nes karjeros pradžioje sukaupti didesnes asmenines atsargas yra sudėtinga dėl mažesnių pajamų. Tuo tarpu vyresniame amžiuje, pavyzdžiui, tarp trisdešimt šešių ir keturiasdešimt penkerių metų asmenų, iš artimųjų besiskolinančiųjų dalis susitraukia iki maždaug dešimtadalio. Šioje amžiaus grupėje žmonės jau būna sukaupę tam tikrą gyvenimišką ir finansinę patirtį bei patys tampa tais, į kuriuos kreipiasi kiti.
Išsilavinimo ir finansinės drausmės ryšys
Vienas iš labiausiai stebinančių, tačiau dėsningų tyrimo rezultatų yra tiesioginis ryšys tarp žmogaus išsilavinimo lygio ir jo gebėjimo valdyti nenumatytas išlaidas. Duomenys rodo, kad net septyniasdešimt procentų aukštąjį išsilavinimą turinčių respondentų prireikus lėšų naudoja asmenines santaupas. Žvelgiant į asmenis, neturinčius vidurinio išsilavinimo, šis rodiklis krenta beveik dvigubai ir siekia tik keturiasdešimt tris procentus.
Tokie skaičiai leidžia daryti išvadą, kad aukštasis išsilavinimas dažnai suteikia ne tik profesinių žinių, bet ir geresnius analitinius gebėjimus, kurie pritaikomi ir asmeninių finansų valdyme. Tokie gyventojai geriau supranta infliacijos, palūkanų ir nenumatytų rizikų valdymą. Jie dažniau linkę sistemingai planuoti savo biudžetą, atiddžiai vertina savo pajamas bei išlaidas ir sąmoningai atideda pinigus juodai dienai.
Žemesnio išsilavinimo ar mažesnių pajamų grupėse gyvenantiems žmonėms dažnai kyla paprastas išlikimo iššūkis. Kai visos gaunamos pajamos yra skiriamos tik būtiniausiems poreikiams maistui, komunaliniams mokesčiams ir nuomai padengti, paprasčiausiai nelieka fizinės galimybės kažko atidėti. Tai sukuria užburtą ratą, kuomet bet koks smulkus sukrėtimas iškart priverčia ieškoti greitųjų paskolų arba eiti skolintis iš aplinkinių.
Skolinimosi alternatyvos ir kredito įstaigų vaidmuo
Nors didelė dalis visuomenės remiasi santaupomis, o kita dalis renkasi artimųjų pagalbą, egzistuoja ir formalių finansinių paslaugų vartotojų segmentas. Tyrimas rodo, kad maždaug šeši procentai gyventojų, prireikus pinigų nenumatytoms išlaidoms, kreipiasi į bankus ar kitas kredito įstaigas.
Šis skaičius gali atrodyti nedidelis, tačiau jis parodo tam tikrą atsargumą. Lietuviai vis dar atsargiai žiūri į vartojimo kreditus nenumatytiems atvejams, kas iš esmės yra teigiamas bruožas, saugantis nuo pernelyg didelės įsiskolinimo našti. Skolinimasis iš kredito įstaigų turėtų būti kraštutinė priemonė, naudojama tik tuomet, kai kitos alternatyvos yra išsemtos, o problema reikalauja neatidėliotinų sprendimų.
Specialistai pabrėžia, kad prieš pasirašant bet kokią kredito sutartį būtina labai atsargiai įvertinti savo galimybes ją grąžinti. Greitieji kreditai ar neapdairiai pasiimtos vartojimo paskolos ilgainiui gali sukelti dar didesnių finansinių problemų, kurios užsitęsia mėnesius ar net metus. Todėl finansinė pagalvė išlieka saugiausiu ir pigiausiu pasirinkimu.
Kaip pasiruošti netikėtoms išlaidoms
Norint išvengti stresinių situacijų, kai sąskaitoje švilpauja vėjai, o automobilis vėl atsisako važiuoti, būtina taikyti kelis paprastus, bet veiksmingus finansinės higienos principus. Pirmiausia, verta pradėti nuo detalaus savo išlaidų sekimo. Bent vieną mėnesį pasistenkite užsirašyti absoliučiai visus pirkinius, net ir pačius mažiausius. Tai padės pamatyti, kur pinigai tiesiog iš „išgaruoja“ be aiškios naudos.
Antras žingsnis yra automatinis santaupų kaupimas. Nustatykite savo internetinėje bankininkystėje periodinį mokėjimą, kad vos gavus atlyginimą ar kitas pajamas, tam tikra suma – pavyzdžiui, penki ar dešimt procentų – automatiškai nukeliautų į atskirą taupymo sąskaitą. Kai šis procesas tampa įpročiu, pinigų trūkumo jausmas kasdienybėje išnyksta, nes prie mažesnio biudžeto prisitaikoma natūraliai.
Galiausiai, svarbu nuolat kelti savo finansinį raštingumą. Skaitykite knygas apie investavimą ir asmeninių finansų valdymą, domėkitės ekonomikos naujienomis ir mokykitės iš svetimų klaidų. Žinios yra geriausia investicija, kuri apsaugo nuo nereikalingų nuostolių ir padeda užsitikrinti finansinę ramybę bet kokiomis gyvenimo aplinkybėmis.
Apibendrinimas
Lietuvos gyventojų finansiniai įpročiai pamažu keičiasi į gera. Didžioji dalis visuomenės jau supranta, kad asmeninės santaupos yra pats patikimiausias gelbėjimosi ratas ištikus nenumatytoms negandoms. Nors demografiniai rodikliai rodo tam tikrus skirtumus tarp lyčių, amžiaus grupių bei išsilavinimo lygio, bendra tendencija krypsta link didesnės atsakomybės ir geresnio biudžeto planavimo.
Investuodami į savo finansinį raštingumą ir po truputį pildydami asmeninį biudžeto rezervą, mes visi galime sukurti tvirtesnį pamatą savo ateičiai. Nenumatytos išlaidos nebebus didžiulė tragedija, o tik eilinė gyvenimo stotelė, kurią galima įveikti be papildomo streso ir įsiskolinimų.