Paaiškinti, kas yra lietuviška populiarioji muzika, su ja nesusipažinusiam žmogui nėra lengva. Taip, mūsų šalis vis dar tebelaukia, kada pirmasis Lietuvos atlikėjas ar grupė plačiai išgarsės užsienyje. Ir taip, Europos roko scenai Lietuva kol kas labiausiai įdomi tik dėl to, jog Vilniuje stovi paminklas Frankui Zappai.
Sovietų okupacijos laikmetis lėmė, jog Lietuvos pramogų verslas vis dar išgyvena paauglystę, įrašų studijos savo kokybe neprilygsta vakarietiškoms, o šalies muzikantai ir prodiuseriai tik pradeda megzti kontaktus su užsienio kolegomis. Užtat galime džiaugtis, kad ambicijų ir idėjų Lietuvos atlikėjai turi pakankamai.
Geras pavyzdys – grupė Gravel. Nusispjovę į skeptikus, bambėjusius, kad britpop stilius Lietuvoje niekam neįdomus, šie keturi vaikinai iš Naujosios Vilnios tapo bene įdomiausiais 2006-ųjų šalies debiutantais ir įrašė kritikų liaupsių sulaukusį albumą.
Arba Andrius Mamontovas – beveik du dešimtmečius populiarus dainininkas jau seniai nieko niekam neprivalo įrodinėti, tačiau 2006-aisiais suspėjo išleisti du albumus, pasirašyti sutartį su JAV leidybos kompanija ir suburti supergrupę LT United, kurios pasirodymą Eurovizijos ekspertai vadina vienu ryškiausių konkurso istorijoje. Arba keistieji vilniečiai Pieno lazeriai, sugebėję sudominti garsios vokiečių grupės De-Phazz nuosavą leidybos kompaniją „Phazz-a-delic“. Kas pasakė, kad lietuviai nemoka stebinti?
Lietuvos geografinė padėtis lemia, kad šalies muzikantų kūrybą įtakoja mados vėjai, pučiantys tiek iš Rytų, tiek iš Vakarų. Todėl Lietuvos muzikinis žemėlapis – itin margas. Radijo stočių „topuose“ galima išgirsti kosmopolitiškųjų Skamp grojamą r'n'b, reggae stiliaus ambasadoriaus Hokshilos kūrybinius eksperimentus ir net Lotynų Amerikos muzikos atgarsius (InCulto). Lietuvos atlikėjai vis dažniau suranda progų gauti neįkainojamas meistriškumo pamokas „apšildydami“ užsienio žvaigždžių – Stingo, Marilyn Mansono, Sealo, Simply Red ir kitų – koncertus. Vis dažniau į Lietuvos atlikėjus dėmesį atkreipia užsienio dainų kūrėjai – jų smalsus žvilgsnis jau nukrypo į Amberlife'ą, Augustę, Laura & The Lovers.
Vis daugiau Lietuvos atlikėjų negaili pastangų savo kūryba sudominti Vakarų rinką – kaip nebūtų keista, netoliese esančios Rusijos muzikos pasaulis lietuvius šiuo metu domina kur kas mažiau. Viena priežasčių – 2006-aisiais įsteigtas lietuviškasis MTV kanalas, kurio dėka Baltijos šalių atlikėjai nuo šiol varžosi MTV Europos muzikos apdovanojimuose, bei turi galimybių su savo muzika supažindinti platesnę auditoriją. Jei MTV ir neatvers lietuviams durų į didžiausias Europos ir JAV sales, vien jau mintis sukurti vieningą trijų Baltijos šalių rinką, kurioje lietuvių, latvių ir estų atlikėjai būtų vienodai gerai žinomi, yra sveikintina.
Kasmet rengiamos muzikinių apdovanojimų ceremonijos sulaukia didelio žiūrovų susidomėjimo, o milžiniški muzikinių realybės šou reitingai rodo, jog populiarioji muzika šiuo metu lietuviams yra svarbi ir viliojanti.
Ši lietuvių ir anglų kalbomis pateikiama interneto duomenų bazė – tik lašas informacijos apie šalies muzikantus jūroje. Tačiau ji jums turėtų padėti orientuotis vis didėjančiame naujų talentingų dainininkų ir grupių būryje. Nuoširdžiai tikimės, kad, čia suradę informaciją apie jus sudominusį atlikėją, nepatingėsite „raustis giliau“ - įsigyti albumą ar apsilankyti jo koncerte. Gali būti, kad lietuviškos muzikos scena jums pasirodys įdomesnė, įvairesnė ir labiau intriguojanti, nei manėte.
