2011 metų pradžia buvo paženklinta reikšmingo įvykio lietuvių kompozitorių muzikos įrašų leidyboje – didžiausia pasaulyje klasikinės muzikos įrašų leidykla „Naxos“, bendradarbiaudama su Lietuvos muzikos informacijos ir leidybos centru, išleido Onutės Narbutaitės „Tris Dievo Motinos simfonijas“. Tai jau penktasis lietuvių orkestrinės muzikos leidinys šios leidyklos kataloguose (prieš tai „Naxos“ buvo išleidusi po dvi Osvaldo Balakausko ir Felikso Bajoro plokšteles, kurios taip pat buvo bendros produkcijos su LMILC). Pastarajai plokštelei buvo panaudotas koncertinis kūrinio įrašas iš 2008 metų Vilniaus festivalio. Simfonijas atlieka Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, kamerinis choras „Aidija“ ir dirigentas Robertas Šervenikas. Leidinys sulaukė daug entuziastingų įvairių šalių kritikų atsiliepimų. Štai keletas jų:
„Kas man paliko didžiausią įspūdį šioje muzikoje, yra tai, ką vadinu „organikos“ pojūčiu. Choro ir orkestro faktūros, regis, alsuoja tarsi gyvi organizmai arba derlingos žemės grumstai, glaudžiantys daugybę gyvybės: jos „kibirkštėlės“, atrodo, skrieja į tave iš visų pusių. (...) Atlikėjai tiesiog puikūs: sujungti du chorai nepaliauja kerėti preciziškai išgaunamomis įvairiausiomis garsų faktūromis; nuostabus orkestras perteikia viską, nuo masyvių granitinių garso blokų iki šviesių krištolinių detalių. (...) Narbutaitė – išties nepaprasta kompozitorė. Jeigu jums patinka ieškoti muzikoje naujų teritorijų bei gilintis į šiuolaikines sakralines stambių formų chorines-orkestrines fejerijas, ši muzika – jums.“ (Lindsay Koob, American Record Guide)
Šios muzikos grožis yra visiškai savitas ir giliai asmeniškos prigimties. „Tres Dei Matris Symphoniae“ su savo sutramdyta išraiškos galia, kur stiprios emocijos užsklendžiamos suvaldytoje ir aiškioje formoje, yra stiprus ir užvaldantis darbas. Labai džiugu, kad „Naxos“ dėka Onutės Narbutaitės muzika yra lengvai pasiekiama CD pavidalu. Tikėkimės daugiau įrašų ateityje. Tačiau jų laukdami, nieku gyvu nepraleiskite šito!“ (Sten Wistrand, Kulturdelen)
Muzika sukurta meistriškai, orkestruotė nepaprastai išradinga nuo pat šio ilgo triptiko pradžios iki pabaigos. (...) Man šis svarus darbas atskleidžia sąžiningą ir nuoširdžią kompozitorę, kurios muzika verta būti labiau žinoma. Atlikimas ir įrašas tikrai labai geri – net neįtartum, kad tai įrašas iš koncerto.“ (Hubert Culot, MusicWeb-International)
Onutės Narbutaitės „Tres Dei Matris Symphoniae“, kurias Valstybinis Kauno choras ir kamerinis choras „Aidija“ bei Nacionalinis simfoninis orkestras, vadovaujami Roberto Šerveniko, šiame koncertiniame įraše puikiai interpretuoja, yra nepaprastai dramatiškas veikalas su prikaustančia įtaigos jėga ir neįtikėtinu skambesio spalvingumu. Ir tai veikia kur kas avangardistiškiau, palyginus su ukrainiečių kompozitoriaus Aleksandro Ščetinskio religiniais kūriniais, kuriuos taip pat ką tik išleido „Naxos“.“ (Klaus Gehrke, Dradio.de)
Garso įrašų leidybos baruose nelieka nuošalyje ir kiti mūsų orkestrinės muzikos meistrai. Donato Katkaus vadovaujamas
Šv. Kristoforo kamerinis orkestras – neabejotinai ištikimiausias lietuvių muzikos puoselėtojas iš visų mūsų kolektyvų. 2011 m. jo įgrota ir išleista
Osvaldo Balakausko muzikos plokštelė apima jo 1981-2009 m. laikotarpio kūrinius solistams ir kameriniam orkestrui. Kartu su orkestru pasirodo solistai Rusnė Mataitytė (smuikas), Justė Gelgotaitė (obojus), Lina Šatkutė (klavesinas), Artas Balakauskas ir Indhuon Srikaranonda (fortepijonai).
Jungtinės Karalystės garso įrašų leidykla „Quartz Music“ išleido Arvydo Malcio orkestrinės muzikos rinktinę, pavadintą „Vox clamantis in deserto“. Pastarosios leidyklos vadovai išsirinko jiems patinkamus kūrinius iš paties kompozitoriaus nusiųstų įrašų. Plokštelėje girdime Roberto Šerveniko diriguojamo Lietuvos kamerinio orkestro įgrojimus, kartu su solistais – Roger Arve Vigulf (klarnetas), Hartmut Rohde (altas), Camilla Hoitenga (fleita).
Besibaigiantys 2011-ieji,
Čiurlionio metai, buvo gausūs iškiliausiam mūsų klasikui skirtų koncertinių programų, teorinių konferencijų ir kitų renginių, radijo laidų ciklų, jam dedikuotų naujų mūsų kompozitorių kūrinių premjerų. Šalia čiurlionianos knygų,
jo muzikos natų leidinių, atsirado ir reikšmingų jo muzikos garso įrašų.
Vienas iš jų – pianistės Birutės Vainiūnaitės įgrota ir jos pačios išleista Čiurlionio fortepijoninės muzikos plokštelė. Atsidavusi klasikinės ir šiuolaikinės lietuvių muzikos propaguotoja Birutė Vainiūnaitė iki šiol jau buvo įgrojusi ir išleidusi penkias lietuvių muzikos kompaktines plokšteles. Pastarojoje, šeštojoje jos plokštelėje skamba įvairių laikų Čiurlionio fortepijoniniai kūriniai, nuo studijų Leipcige laikotarpio iki paskutiniųjų kūrybos metų.
_mazas.jpg) |
Tuo tarpu pianistas, M. K. Čiurlionio provaikaitis Rokas Zubovas ryžosi pakartoti monumentalų vokiečių pianisto Nikolauso Lahuseno užmojį – įrašyti visą Čiurlionio fortepijoninę kūrybą. Pirmąjį iš Lahuseno planuoto penkių CD rinkinio leidykla „Celestial Harmonies“ išleido 2000 m. Tačiau jo idėjai nebuvo lemta išsipildyti iki galo – pianistą užklupo ankstyva mirtis. Tad šį darbą teko pabaigti Rokui Zubovui – paskutinioji jo įgrota pastarojo rinkinio plokštelė buvo išleista 2010 m. Tuo pat metu jis puoselėjo planus pateikti savąją visos Čiurlionio fortepijoninės muzikos viziją, kurie buvo įgyvendinti 2011 m. Organizacijos „Impetus musicus“ išleista publikacija – tai šešių CD rinkinys kartu su aukštos kokybės poligrafijos knyga, kurioje pateikiami išsamūs Čiurlionio biografijos bei kūrybos faktai, visų kompozicijų anotacijos, taip pat Čiurlionio dailės darbų reprodukcijos. Išleisti atskiri publikacijos variantai lietuvių ir anglų kalbomis.
 |
2010 metų pavasarį, Amsterdame vykusioje meno mugėje „Kunstvlaai“, startavo Arturo Bumšteino projektas „My Own Private Bayreuth“, kuris 2011 m. įsikūnijo į olandų meno galerijos „HotelMariaKapel“ išleistą plokštelę. Šis projektas užgimė iškart po to, kai kompozitorius, kreipęsis į Bairoito festivalio organizatorius dėl bilietų, gavo oficialų atsakymą (kurio reprodukciją galima rasti CD dėžutėje), jog laimė patekti į festivalį nusišypsos tik po devynerių metų. Toks kultūrinis superelitiškumas pribloškė, bet kartu tapo šio projekto inspiracija. Garso medžiaga šiam leidiniui buvo kaupiama improvizuotoje kelių kvadratinių metrų erdvės įrašų studijoje, kuri buvo įsikūrusi minėtoje meno mugėje. Joje visą savaitę buvo susitikinėjama su įvairiais muzikantais ir įrašinėjami jų grojami Wagnerio kūrinių fragmentai. Beje, tai nėra vien studijinis projektas – Arturas Bumšteinas yra parengęs ir gyvą koncertinę „nuosavo Bairoito“ versiją.
 |
Dar vienas iš atlikėjų, šiuolaikinės lietuvių muzikos entuziastų – pianistas Daumantas Kirilauskas, įgrojęs ir išleidęs lietuvių ir kitų šalių šiuolaikinės fortepijoninės muzikos plokštelę „Nežinia“. Šalia Miklóso Maroso ir Carlo Wine’o muzikos, joje – penki Felikso Bajoro opusai. Įdomu, kad tarp jų yra pirmą kartą įrašytos kompozicijos, kurių sukūrimo datos – 2001 m. („Sideralis“) ir net 1958 m. („Nežinia“). Pats kompozitorius žavisi pianisto gebėjimu kaskart pažvelgti į kūrinio natų tekstą iš naujo, atrasti skirtingą rakursą kiekviename koncerte ar įrašų seanse, atsižvelgiant į konkrečią vietos, laiko ir publikos situaciją.
 |
Yra keletas bruožų, būdingų Vladui Jakubėnui kaip chorinės muzikos kūrėjui. Kitaip nei dauguma amžininkų, jis nedalyvavo choruose, jiems nevadovavo, nedirigavo, išskyrus proginius ar autorinius koncertus. Tačiau jo meistriškos chorinės kompozicijos išsiskiria sklandžia ir raiškia balsavada, turtinga faktūra, tembrika, lanksčia ritmo kaita, muzikos ir poetikos harmonija. Vilniaus savivaldybės choras „Jauna muzika“ įdainavo ir 2011 m. išleido jo chorinės muzikos rinktinę, į kurią įtraukti originalūs kūriniai, liaudies dainų harmonizacijos bei gan unikalus reiškinys mūsų muzikos istorijoje – giesmės evangelikų liuteronų apeigoms.
 |
Kamerinė muzika yra bene stipriausioji lietuvių kompozitorių kūrybos dalis, atskleidžianti kūrėjų individualumą ir lietuviškosios muzikos tradicijos sklaidą šiuolaikinio meno erdvėje. VšĮ „Iš arti“ išleista Kauno kompozitorių (Vidmanto Bartulio, Giedriaus Kuprevičiaus, Vlado Švedo, Algirdo Briliaus, Algimanto Kubiliūno, Dalios Kairaitytės, Zitos Bružaitės) kamerinės muzikos plokštelė „Tarp garso ir tylos“ istorijai palieka įamžintus lig šiol tik koncertų salėse skambėjusius kūrinius. Plokštelės atsiradimą inspiravo ir Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyriaus 40 metų kūrybinės veiklos sukaktis.
Ko gera, netikėčiausias 2011 m. garso įrašų leidinys –
Lino Rimšos kūrybą apibendrinantis dviejų CD komplektas
„Enjoy! Forget?“, kurį išleido labiau knygų negu garso įrašų srityje žinoma leidykla
„Kronta“. Čia galite išgirsti daugelį šio itin įvairialypio kūrėjo pusių – pradedant džiazu,
world music ir eksperimentais su elektronine šokių muzika, baigiant šiuolaikinėmis gerai žinomų klasikos temų parafrazėmis, muzika teatrui bei akademiškesnėmis kompozicijomis. Į leidinį taip pat įtrauktas meninių nuotraukų bei fotomontažų albumas (autoriai – Liudas Parulskis, Dovydas Čiuplys bei pats muzikos autorius); kiekvienai kompozicijai skirtas fotodarbas atskleidžia asociatyvias, šioje muzikoje numanomai glūdinčias prasmes.
MILC inf.
Naujienlaiškis
_mazas.jpg)
